Aš turiu dvi aistras - miškus ir traukinius. Jeigu miškuose dažniausiai fotografuoju, tai su traukiniais mano santykis paprastesnis - visuomet palydžiu žvilgsniu pravažiuojant ir svajoju kur dabar tie žmonės keliauja, ką skaito, kuo gyvena keliaudami - tokia savita mano romantika.
Bet šįkart vietoj miškų, turiu kitokių - miesto - istorijų. Prisipažinsiu, kad iš pradžių mintis fotografuoti traukinių stoty man buvo netikėta, nežinojau ko tikėtis, juk čia ne mano "miškas" , bet tikėjau, kad ne veltui tokie žmonės ir ne veltui tokia vieta. Ir tikrai, fotografuojant kilo jausmas, jog tie traukiniai mums čia lyg tyčia - lyg ne mes vietą pasirinkom, bet vieta pasirinko mus.
Tokios tad būna netikėtos, bet pačios gražiausios miesto istorijos.